Beina leiš į efnisyfirlit žessarar sķšu

Mengun

Mengun hafsins.

Jöršin er oft kölluš blįa plįnetan og žaš ekki aš ósekju žvķ vatn žekur um 70% af yfirborši jaršarinnar. Ķ heimshöfunum er aš finna um 97% af öllu žvķ vatni sem fyrirfinnst į jöršinni. Verndun žeirra er žvķ eitt mikilvęgasta verkefni mannsins nś į dögum žar sem įstand žess skiptir sköpum fyrir allt lķf į jöršinni. Vatniš į jöršinni er ķ stöšugri hringrįs, og mį segja aš frį hafinu komi allt vatn og allt vatn fari žangaš. Jöršin, séš utan śr geimnum

Ekki er hęgt aš afstżra žeirri mengun sem žegar hefur įtt sér staš, en į 20. öldinni einni voru t.d. milljónir tonna af alls kyns eiturefnum losuš meš einum eša öšrum hętti śt ķ nįttśruna.  Mörg žessara efna voru reyndar framleidd og notuš ķ góšri trś til aš bęta lķfsskilyrši, t.d. ķ landbśnaši til aš auka uppskeru, gegn skordżrum og žar meš sjśkdómum eins og malarķu (DDT) o.s.frv.  Gallinn er hins vegar sį aš oft var um efni aš ręša, sem eyšast mjög hęgt, ž.e. eru žrįvirk.

Bśseta į noršlęgum slóšum eins og į Ķslandi, fjarri stórum mengunarvöldum, t.d. išnašar- og landbśnašarhérušum ķ noršur og mišhluta Evrópu, er žvķ mišur ekki trygging fyrir žvķ aš vera laus viš įhrif mengunarinnar žašan.  Žvert į móti er stundum rętt um hnatteimingarlķkaniš og er žį įtt viš žaš aš efni berast śt ķ loftiš/hafiš į notkunarstaš, flytjast meš loft- eša sjįvarstraumum noršur į bóginn og žéttast į köldum svęšum.  Hęrra hitastig og geislar sólar flżta aftur į móti fyrir nišurbroti žessara efna.  Hraši nišurbrots er męldur ķ helmingunartķma, sem er sį tķmi sem žaš tekur aš minnka magn/styrk efnisins um helming śti ķ nįttśrunni, ž.e. aš eftir žann tķma er helmingur efnisins horfinn.

Mönnum hefur lengi veriš ljóst aš mengun af völdum żmissa žrįvirkra lķfręnna efna er mešal alvarlegustu umhverfisvandamįla jaršarinnar. Žrįvirk lķfręn efni er samheiti yfir hóp efnasambanda sem eru mjög stöšug, bęši ķ nįttśrunni og ķ lķfverum, ef žau berast ķ žęr. Um er aš ręša efni eins og DDT, HCH o. fl. sem notuš hafa veriš ķ landbśnaši, PCB o.fl. sem notuš eru ķ išnaši og svo  żmsar aukaafuršir ķ išnašarferlum (HCB, dķoxķn).

Žessi žrįvirku efni eru fituleysanleg,  ž.e. žau safnast einkum fyrir ķ fituvefjum og geta borist ķ lķfverur meš fęšu. Slķk uppsöfnun ķ fęšukešjunni nefnist lķffręšileg mögnun (ž.e. bioaccumulation).  Meš lķffręšilegri mögnun ķ vistkerfinu er įtt viš aš magn efna eykst eftir žvķ sem ofar dregur ķ fęšukešjunni, ž.e. žvķ ofar ķ fęšukešjunni og žeim mun eldri sem sem lķfveran er žeim mun meira safnast fyrir af žessum efnum ķ fituvefjum hennar. 

Rannsóknir hafa sżnt aš mörg žrįvirk efni geta valdiš truflun taugaboša, skašaš ónęmiskerfi, valdiš krabbameini og minnkaš frjósemi. Mannkyniš er efst ķ fęšukešjunni og rannsóknir sem geršar hafa veriš ķ nokkrum rķkjum Evrópu benda til žess aš magn sęšisfruma ķ hverjum millilķtra sęšis karlmanna fari žar minnkandi sem žżšir minnkandi frjósemi karla og er žetta m.a. rekiš til mengunar.

Af öšrum efnum sem finnast ķ sjįvarfangi mį nefna žungmįlma eins og kadmķn, kopar og sink, ólķfręn snefilefni eins og kvikasilfur, arsen og blż.  Almennt finnast žessi efni ķ mjög litlum męli ķ fiski viš Ķsland.

Ķslendingar eiga mikiš undir fiskveišum og sölu sjįvarafurša og eru auk žess į mešal mestu fiskneyslužjóša heims.  Viš eigum žvķ augljóslega mikilla efnahags- og heilsufarslegra hagsmuna aš gęta hvaš mengun lķfrķkisins ķ hafinu umhverfis landiš varšar. Viš getum žvķ mišur lķtiš aš gert til aš sporna gegn žvķ aš mengun berist hingaš frį fjarlęgum stöšum meš loft- og hafstraumum, annaš en aš hvetja til žess į alžjóšavettvangi aš žjóšir sameinist um aš draga śr losun hęttulegra efna eins og kostur er. 

En viš getum og eigum aš fylgjast vel meš žessum efnum ķ lķfrķkinu ķ kringum okkur, og gera višeigandi rįšstafanir ef vart veršur viš óęskilega žróun.  Ķslendingar hafa lengi tekiš žįtt ķ slķkri vöktun, bęši ķ alžjóšlegu samstarfi og aš eigin frumkvęši.  Viš viljum geta treyst žvķ aš fiskurinn okkar sé hollur og öruggur til neyslu og viš seljum öšrum hann ķ žeirri góšu trś.

Helstu nytjafiskar Ķslendinga, s.s. žorskur, eru tiltölulega ofarlega ķ fęšukešjunni, ž.e. lifa į smęrri lķfverum s.s. įtu, rękju o.fl. sem innihalda e.t.v. lķtiš magn ašskotaefna, en sem safnast smį saman fyrir ķ žorskinum og öšrum fisktegundum eftir žvķ sem žau dżr verša eldri.  Žar sem žrįvirk efni eru fituleysanleg safnast žau einkum fyrir ķ fituvefjum dżra. 

Reyndar er žaš mismunandi eftir tegundum ķ hvaša lķkamsvefi fiskar safna fitu.  Sumar tegundir s.s. lax, sķld, lošna, lśša, grįlśša o.fl. safna fitunni aš verulegu leyti ķ vöšva og er ž.a.l. talaš um žessar tegundir sem "feita" fiska.  Ašrar tegundir safna fitu einkum ķ lifur og į žaš viš um okkar vinsęlustu matfiska, żsu og žorsk, og er talaš um žį sem "magra" fiska.  Flestir vita aš lżsi er unniš śr fisklifur en žeir žurfa ekki aš örvęnta, öll ašskotaefni eru hreinsuš śr lżsinu įšur en žaš er sett į markaš.

Aš lokum mį benda į aš žrįtt fyrir hnatteimingarlķkaniš, sem įšur var greint frį, žį sżna nišurstöšur višamikilla rannsókna aš hęttuleg ašskotaefni męlast ķ mun minna męli ķ fiski sem veišist hér viš land heldur en lega landsins samkvęmt lķkaninu gęti gefiš tilefni til aš ętla. Ein kenningin er sś aš žetta stafi af žvķ aš sjįvarhiti er hér hęrri en hnattręn lega landsins gefur til kynna, žökk sé Golfstraumnum, og einnig aš lķfverur ķ hafinu hér verši almennt ekki mjög gamlar.

Til baka, Senda grein, Prenta greinina

 

 

Leit



 
 
efnisyfirlit sķšunnar

žetta vefsvęši byggir į eplica. eplica innranetinnranet - nįnari upplżsinga į heimasķšu eplica.