Beina leiš į efnisyfirlit žessarar sķšu

Hitastig

Til eru 5 mismunandi męlikvaršar fyrir hitastig en ašeins žrķr eru notašir. Algengastur ķ okkar heimshluta er Celsķus-skalinn, ķ Bandarķkjum N-Amerķku er algengast aš nota Farenheit-skalann en Kelvin-skalinn er almennt notašur ķ vķsindum.

Allir žessir skalar eru nefndir eftir mönnum sem skilgreindu žį ķ upphafi. Gabriel Daniel Fahrenheit, žżskur vķsindamašur, var fyrstur til žess aš hanna kvikasilfurhitamęli, en hann merkti į męlinn 32° žegar vatn fraus og viš sušu setti hann 212°. Žennan hitamęli kynnti hann 1714.

Anders Celsius, sęnskur stjörnufręšingur bjó til hitamęli žar sem hann setti 0° žegar vatn sauš og 100° žegar žaš fraus, en eftir andlįt hans įriš 1744 var žessu snśiš viš žannig aš ķ dag er 0°C žaš hitastig sem vatn frżs viš og 100°C žegar žaš sżšur.

Um 1800 gerši breskur vķsindamašur William Thomson, Lord Kelvin, merka uppgötvun varšandi hita. Vķsindamenn hafa komist aš žvķ aš fręšilega sé ekki hęgt aš komast nešar ķ hita en -273,15°C, viš žetta hitastig er talaš um alkul. Į Kelvin-skalanum er žaš 0 žannig aš 0°C eru 273 į Kelvin.


Kelvin

Celsķus

Farenheit

0 K

-273,15°C

-459,67°F

273,15 K

0°C

32°F

255,372

-17,7778°C

0°F

Eftirfarandi formślur eru notašar til aš breyta Celsķus ķ Farenheit og öfugt:

°C = 5/9 (°F - 32)

°F = 1,8°C +32


Hitastigsmynd

Meš žvķ aš smella į hér žį er hęgt aš fį upp glugga sem aušvelt er aš nota til aš breyta Celsķus ķ Farenheit og öfugt. En til žess aš myndin virki žį žarf aš hafa Macromedia Flash Player uppsettan į tölvunni.

 

Til baka, Senda grein, Prenta greinina

 

 

Leit



 
 
efnisyfirlit sķšunnar

žetta vefsvęši byggir į eplica. eplica cmscms - nįnari upplżsinga į heimasķšu eplica.