Beina leiš į efnisyfirlit žessarar sķšu

Vigtun

Inngangur
Žegar vara er merkt meš žyngd eša fjölda žį er aš finna ķ flestum markašslöndum okkar įkvešnar reglur um lįgmarksinnihald pakkninga mišaš viš merkingu og ķ flestum tilvikum eru žessar reglur settar fram ķ lögum og reglugeršum. Tilgangur žessara reglna er tvķžęttur, žaš er aš gęta hagsmuna neytenda annars vegar og taka tillit til hagsmuna framleišenda hins vegar.
Hér į įrum įšur var almennt mišaš viš aš sérhver pakkning innhéldi aš minnsta kosti merkta žyngd, žetta koma sér einkar vel fyrir neytendann en var slęmt fyrir framleišandann žar sem hann varš aš tryggja rétta vigt meš žvķ aš yfirpakka, ž.e. aš hafa įkvešna yfirvigt. Magn yfirvigtar var mjög hįš nįkvęmni viš vigtun og įfyllingarašferš.

Um 1980 tóku gildi reglur ķ Evrópusambandinu (ESB) žar sem mišaš er viš lįgmarks mešalžyngd (average system), sem margir nefna e-reglur. Reglur ESB krefjast žess aš varan standist višmišunarpróf, einnig bjóša reglurnar upp į aš sérstakt eftirlit meš įfyllingu og mega žį framleišendur slķkra vara merkja sķna vöru meš e merki. Slķk merking žżšir aš viškomandi vöru mį flytja į milli landa innan ESB įn sérstaks višmišunarprófs.

Einhver brögš munu vera aš žvķ aš framleišendur noti e merkiš įn žess aš žekkja reglurnar, kaupendur bišja um žessa merkingu įn žess aš gera sér grein fyrir hvaš hśn felur ķ sér og framleišendurnir gera sér ekki grein fyrir įbyrgšinni. Žetta hefur žó sloppiš stórslysalaust sennilega mest vegna žess aš algengt er ķ ķslenskum fiskišnaši aš vigta meš rķflegri yfirvigt. Lengi hefur veriš mišaš viš aš vigta 10g ķ yfirvigt fyrir hvert pund sem pakkningin inniheldur.

Ķ Bandarķkjunum er ekki eins ljóst hvaša reglur eru ķ gildi. Vķša ķ matvęlaišnašinum er talaš um lįgmarksvigtun, ž.e. hver pakkning veršur aš standast merkta žyngd, en samt er hęgt aš finna reglur hjį žeim sem byggja į svipušum grunni og ESB reglurnar ž.e. mešalžyngd žó višmišin séu önnur. En almennt mį segja aš standist varan ašra hvora regluna žį standist hśn bįšar.

Oftast eru fyrir hendi įkvešnar vinnslulżsingar įšur en vara er framleidd, og eru žessar vinnslulżsingar nokkurs konar samningur milli framleišanda og kaupanda um hvaša skilyrši varan į aš uppfylla. Almennar opinberar reglur, hvort sem žaš eru vigtunarreglur eša ašrar, segja til um lįgmarksvišmiš, kaupendur geta sķšan sett inn strangari višmiš ķ sķnar vöru- eša vinnslulżsingar, višmiš sem veršur žį aš taka tillit til viš veršlagningu.


E-teikning

e-iš sem notaš er til merkinga į umbśšum žarf aš uppfylla įkvešin skilyrši um stęrš og lögun.

e - reglan

Žaš eru ķ raun žrjįr reglur sem standa aš baki kröfum ESB um innihald neytendapakkninga:

Regla 1: Innihald mį ekki vera minna aš mešaltali en merkt žyngd.
Regla 2: Allt aš 2,5% (1 af 40) eininga mega vera léttari en merkt žyngd aš frįdregnu leyfšu frįviki, T1 (sjį dęmi sķšar). Žęr einingar eru kallašar "non-standard"
Regla 3: Engin eining mį vera léttari en merkt žyngd aš frįdregnu tvöföldu leyfšu frįviki T2. Slķkar einingar eru kallašar "inadequate" (ófullnęgjandi)

Leyfš frįvik mį sjį ķ töflunni hér aš nešan, en frįvikin eru hįš žyngd pakkninga.

Merkt žyngd g eša ml
Leyfš frįvik
      % af merktri                  g eša ml
žyngd                  
5 til 50
          9
**
50 til 100
          **
4,5
100 til 200
          4,5
**
200 til 300
          **
9
300 til 500
          3
**
500 til 1.000
          **
15
1.000 til 10.000
          1,5
**
10.000 til 15.000
           **
150
Meira en 15.000
           1
**

Dęmi um notkun žessara reglna:
Innihald er merkt 1.000g, žaš žżšir samkvęmt töflunni hér aš ofan aš leyft frįvik er 15g.
"Non-standard" einingar eru žį einingar sem eru léttari 1.000g - 15g = 985g og žęr einingar sem eru "inadequate" (ófullnęgjandi) eru léttari en 1.000g - 2 x 15g = 970g.

Til žess aš fullnęgja reglunum žremur hér aš ofan žį žarf mešaltališ aš vera meira en 1.000g og einungis 1 af hverjum 40 (2,5%) einingum mį vera léttari en 985g og aš sķšustu žį mį engin eining vera léttari en 970g.

Ķ samskiptum milli kaupenda og framleišenda er oft vķsaš ķ žessar reglur og er žį mjög algengt aš talaš er um T1 og T2.

T1 ķ dęminu hér aš ofan svarar til 985g og T2 er 970g.

Vert er aš hafa žaš ķ huga aš einstaka kaupendur geta veriš meš stķfari kröfur en žessar hér aš ofan og veršur žį aš taka tillit til žess žegar vigtaš er. T.d. er ekki óalgengt aš žeir sem kaupa blokkir (16,5 lb) hafi önnur višmiš, sem aftur geta veriš mjög mismunandi milli kaupenda og markaša.

USA - reglur
Žaš hefur ekki veriš alveg įtakalaust aš fį śr žvķ skoriš hvaša reglur gilda ķ Bandarķkjunum. Stęrstu kaupendurnir krefjast žess aš innihald pakkninga sé ekki minna en merkt žyngd, sem žżšir aš framleišendur verša aš vigta töluvert meira en merkingar umbśša segja til um.

Samkvęmt upplżsingum frį National Institute of Standard and Technology sem gefiš hefur śt NIST Handbook 133, žį eru ekki ķ gildi reglur ķ USA sem krefjast žess aš allar pakkningar innihaldi aš minnsta kosti merkta žyngd heldur sé mešaltalsreglan notuš sem višmiš og leyfš frįvik eru svipuš og ķ Evrópu. Samkvęmt NIST žį eru svipašar reglur ķ gildi ķ USA eins og ķ Evrópu.

Mešalžyngd eininga veršur aš vera merkt žyngd eša meira og samkvęmt įkvešnum sżnatökutöflum žį mega ekki finnast einingar léttari en įkvešin leyfš frįvik sem eru kölluš "Maximum allowable variation" (MAV).

Hvaš varšar 1.000g pakkningu eins og dęminu hér aš ofan žį er MAV = 35g sem žżšir aš engin pakkning mį vera léttari en 1.000g - 35g = 965g og aš auki veršur mešalžyngdin aš vera > eša = 1.000g.

Önnur lönd
Mjög erfitt er aš segja til um hvaša reglur gilda ķ öllum višskiptalöndum okkar og verša žvķ framleišendur aš kynna sér reglurnar ķ samvinnu viš sķna višskiptavini. Mjög mörg lönd hafa tekiš upp e-reglurnar eša sambęrilegar reglur. Rf getur ašstošaš framleišendur viš aš afla slķkra upplżsinga.

Almennt um yfirvigt
Žaš geta legiš mikil veršmęti ķ yfirvigtinni einni saman, og žegar almenna reglan er aš vigta meš 10g yfirvigt fyrir hvert pund sem ķ pakkningunni er, žį er hér um aš ręša 2,2% yfirvigt. En žaš veršur aš skoša hverja vöru fyrir sig, 2,2% er ekki mikiš žegar um smįpakkningar er aš ręša og er tęplega nóg ķ sumum tilvikum, en žegar er um aš ręša 15-20 lbs pakkningar žį er magniš oršiš verulegt eša allt aš 200g į öskju.

Žaš er nįnast śtilokaš annaš en aš vigta alltaf meš einhverri yfirvigt, žrįtt fyrir fullkomnasta vigtunarbśnaš žį veršur aldrei alveg komist hjį žvķ. En žaš eru til żmsar ašferšir til žess aš lįgmarka yfirvigt og sumar hverjar kosta ekki mikiš annaš en smį yfirlegu og skošun į žvķ hvernig vigtunin hefur veriš aš undanförnu. Slķk skošun felur fyrst og fremst ķ sér aš meta žyngdardreifingu og hvort hęgt sé aš minnka yfirvigt įn žess aš eiga į hęttu aš brjóta einhverja af vigtunarreglunum.

Rannsóknastofnun fiskišnašarins getur ašstošaš framleišendur viš aš meta stöšu vigtunar, hvort óhętt sé aš minnka yfirvigt og hvernig best sé aš standa aš vigtunareftirliti.

Ķtarefni:
Code of Practical Guidance for Packers and Importers, Department of Trade and Industry, HMSO Publication Center 1994. ISBN 0-11-512922-7

NIST Handbook 133

SP Swedish National Testing and Research Institute




Til baka, Senda grein, Prenta greinina

 

 

Leit



 
 
efnisyfirlit sķšunnar

žetta vefsvęši byggir į eplica. eplica heimasišugeršheimasišugerš - nįnari upplżsinga į heimasķšu eplica.